+370 (52) 353320

Lankytinos vietos

Čekoniškių verbų ir buities seklyčia

 

Čekoniškių verbų ir buities seklyčia, toliau ČVBS, įsikūrė 2000 m. sausio 26 d., kai verbų pynėjų ansamblis "Cicha Nowinka" šventė savo kūrybinės veiklos jubiliejų. ČVBS yra Vilniaus r., Zujūnų sen., Čekoniškių k., 20 km nuo Vilniaus į šiaurės vakarus. Per ganėtinai trumpą laikotarpį ansamblio nariai sunešė iš savo palėpių senus rakandus, padėjo įrengti patalpas ekspozicijoms išdėstyti. Namų apyvokos eksponatai rodo mūsų protėvių praeitį.

Vilniaus krašto verbos yra pagrindiniai ir esminiai šios seklyčios eksponatai. Čia eksponuojamos įvairių ( nuo 0,3 iki 2 m) dydžių verbos, savitų formų (volelinės, plokščiosios, rykštelinės, figūrinės ir kt.) nupintos iš laukų, pievų, miškų, darželių džiovintų gėlių bei žolių.

ČVBS pagrindinė veiklos kryptis atrasti, užfiksuoti gyvuosius vietinės kultūros šaltinius, apsaugoti juos nuo išnykimo, organizuoti lokalinio folkloro tyrinėjimo ekspedicijas, įtraukti į savo veiklą kuo daugiau jaunimo (bendradarbiaujant su mokyklomis), puoselėti bei propaguoti verbų amatą šalyje bei užsienyje, organizuoti kilnojamąsias verbų parodas. Nuo 2003 m. sausio mėn. veikia kalėdinių žaisliukų paroda, kurios eksponatai pagaminti iš tų pačių sausų gėlių.    Šiuo metu seklyčios moterys plečia savo veiklą, surinko per 30 rūšių įvairių vaistažolių, dalinasi patirtimi apie jų panaudojimo galimybes.

Seklyčia organizuoja užsakymus turizmo centrams, folkloro vakarones, suteikia galimybę scenoje inscenizuoto vaidinimo metu pamatyti patį verbų pynimo procesą, išgirsti Vilniaus krašte užrašytas lenkų, lietuvių bei baltarusių liaudies dainas. ČVBS glaudžiai bendradarbiauja su respublikine bei užsienio žiniasklaida, Kultūros ministerija, LLKC, PPRC, Rytų Lietuvos kultūros centru, Neries regioniniu parku, Seinų Lietuvių bendrijos namais, respublikiniais bei Lenkijos etnografiniais muziejais.

Dalyvauja organizuojant seminarus mokytojams ir kultūros darbuotojams etnokultūros tematika, talkininkauja organizuojant rajoninius renginius, rengia kalendorinius renginius, kalėdines bei velykines vakarones vietinei bendruomenei bei svečiams.

 2013 m. kovo mėnesio pradžioje vykusioje Kaziuko mugėje, Prezidentė įsigijo gražią trispalvę verbą, kurią vėliau padovanojo naujai išrinktam Katalikų bažnyčios vadovui - Popiežiui Pranciškui. Trispalvė buvo nupinta Vilniaus rajono Čekoniškių kaime veikiančio ansamblio „Cicha Novinka" narės, kuriai Jos Ekscelencija norėjo padėkoti asmeniškai. Ta proga Jos Ekscelencija Dalia Grybauskaitė atvyko į Čekoniškių kaimą. Ji prisipažino, kad nors nuo gimimo esanti vilnietė, bet neįsivaizdavo, jog verbos pinamos taip arti Vilniaus. Išklausiusi verbų pynėjų pasakojimų ir dainų, Jos Ekscelencija asmeniškai padėkojo trispalvę nupynusiai Teresai Michalkevič ir įteikė iš Vatikano atvežtą ir popiežiaus Pranciškaus pašventintą rožančių. Prezidentė pabrėžė, kad niekur kitur pasaulyje, o tik Lietuvoje gyvuoja verbų pynimo tradicija ir ją reikia puoselėti.

ŠILĖNŲ KAIMAS

    Šilėnus Jūs galite rasti važiuodami iš Vilniaus pro Pilaitę einančiu keliu link Sudervės, pasukę kairėn ties rodykle ''Šilėnai''. Šilėnai yra paskelbti etnokultūriniu draustiniu. Įdomi kaimo gatvinė struktūra: kaimo gatvelės susieina nedidelėje aikštėje ties bažnyčia. Maža medinė Švč.Mergelės Marijos bažnytėlė čia buvo pastatyta 1725 m., kai Šilėnų piemenys, ganydami gyvulius, rado ant karklo pakibusį, Nerimi atplaukusį Švč.Trejybės paveikslą. Pasakojama, kad paveikslą žmonės išvežė į Sudervės bažnyčią, bet jis vis grįždavo atgal. Žmonės tai palaikė Dievo ženklu ir nutarė pastatyti Šilėnuose bažnytėlę. XIX a. Šilėnų bažnyčioje buvo dar vienas stebuklingas paveikslas - Šv. Marijos. Šį paveikslą nutapė vietinis vargonininkas, kuriam sapne pasirodė Dievo Motina. Bažnyčia ilgai buvo filija, tik 1922 metais įsteigta Šilėnų parapija. 

      Bažnyčioje yra keletas vertingų paveikslų. Seniausias iš jų yra virš altoriaus , jau minėtas, - "Švenčiausioji Trejybė". Jis nutapytas XVI - XVIII a., retas yra toks Trejybės vaizdavimo būdas, kai Dievas Tėvas laiko nukryžiuotą Jėzų Kristų. Kiti paveikslai tapyti XIX a. I pusėje: "Šv. Antanas", "Šv. Juozapas", "Marija Rožančinė", "Nazaretietis". Be to, bažnyčioje yra 1725 m. varpas su karūna. 



      Šilėnų kaimas pirmą kartą minimas dokumentuose 1500 metais, kai Didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis patvirtino Vilniaus katedros kapitulai dovanotas žemes. Pirmas Šilėnų aprašas yra iš 1720 m., kai Vilniaus kanauninkas Bialozaras valdė Šilėnų palivarką. 

 

 

ŠILĖNŲ MITOLOGINIS ŠALTINIS

    Senieji Vilniaus apylinkių gyventojai gerbė šaltinius, tekančius iš vakarų saulės link (rytų ar pietų kryptimi). Kaip saulėlydis rodo kelią iš gyvenimo į mirtį, taip saulėtekis simbolizuoja atgimimą, kurio išraiška ir yra į rytus tekantys vandenys. Tokį vandenį žmonės naudojo gydymui ir užkalbėjimui. Nuo seno žmonės pasakoja legendas ir padavimus apie stebuklingą gydomąjį Šilėnų šaltinio vandenį - jis esą gydo žaizdas, išnirimus, skaudančius dantis. Vandenį iš šaltinio imdavo, juo prausdavosi ir tikėjo, kad jis gydo, ne tik kaimo gyventojai, bet ir į Šilėnų atlaidus atkeliavę maldininkai. Pasakojama, kad kartą atėjusi mergina skaudančiomis kojomis. Ji keliais šliaužusi aplink šaltinį, rinkusi akmenėlius ir šioje vietoje pagijusi. Vietos gyventojai šiuo vandeniu eidavę praustis Didžiojo Ketvirtadienio rytmetį, saulei netekėjus, neatsigręždami ir tylėdami.  Šilėnų šaltinio vanduo yra labai skaidrus ir švarus. 2007 m. tyrimų rezultatai rodo, kad šaltinio vandens kokybė yra žymiai aukštesnė už geriamajam vandeniui taikomas normas.

 

 

SVILIŠKIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO REGYKLA

    0,5 km nuo Šilėnų kaimo, prie kelio, vedančio link Naujosios Rėvos piliakalnio, įrengtas apžvalgos bokštas. Nuo jo atsiveria puiki Neries slėnio panorama. Galima pamatyti kitame Neries krante stūksančią Rykantų bažnyčią bei Stirnių piliakalnį.

 

ŠALTINIS "AKIS"

    Šaltinio vandeniu buvo gydomos akys, jis naudotas užkalbėjimams. Pasakojama, kad kadaise šiame šaltinyje nuskendo jautis, kuris po to išplaukęs Neryje. Kitas padavimas sako, kad šaltinyje nuskendusio jaučio akis vėliau išplaukusi į paviršių. Dėl to šaltinis ir pavadintas Akimi. Bebrams pastačius užtvanką, šaltinio vietoje dabar tyvuliuoja nemažas tvenkinys.

 

NAUJOSIOS RĖVOS PILIAKALNIS 


   
Naujosios Rėvos piliakalnyje žmonės, siekdami apsiginti nuo priešų,  apsigyveno II tūkstantmečio pradžioje. Piliakalnis įrengtas aukštame Neries pakrantės iškyšulyje. Iš pietų jį juosia Neris, o iš rytų ir vakarų - dvi šaltiniuotos daubos. Išlikusi piliakalnio aikštelė nuo greta esančių aukštumų atskirta 6 m gylio grioviu ir kūgio formos pylimu. Nusileidus nuo piliakalnio, terasoje prie Neries, archeologai yra aptikę senovės gyvenvietės liekanų. 
    Aplinkiniai žmonės pasakoja, kad šiame kalne yra nuskendusi bažnyčia. Žmonės esą rasdavo ant kalno šlaitų ratu išmintus takus ir matydavo tais takais einančias procesijas, girdėdavo iš po žemių sklindantį varpų skambesį.
    Nuo piliakalnio atsiveria nepakartojamas Sviliškių kraštovaizdžio draustinio vaizdas.

 

SAIDĖS RĖVA

 

   Rėva - tai seklus, akmeningas, sraunus upės ruožas (upės slenkstis).  Saidės rėva - viena iš pačių didžiausių Neryje. Praeitame amžiuje, kai klestėjo sielininkystė, tarp Neries sielininkų gyvavo posakis: „Jei Saidžius praplauksi - toliau keliausi", - nes kitos upės rėvos buvo lengviau praplaukiamos. Nuo Saidės žiočių pažvelgę dešinėn, Neryje, šalia nedidelės salelės  pamatysite kunkuliuojantį vandenį: ten slepiasi akmuo Raudonikis. Už jo užsikabinusį sielį tekdavo išardyti, nes nustumti jau būdavo neįmanoma.

    1857 m. Nerimi keliavęs grafas K. Tiškevičius apie šią rėvą rašė: „Niekur per visą mano kelionę nubuvau aptikęs tokios aibės pavojingų akmenų, susitelkusių beveik vienoje krūvoje, kaip šioje mūsų „upelių motulės" atkarpoje. Pilna joje tai didesnių, savo vardus turinčių, tai bevardžių mažesnių, o vis dėlto pavojingų akmenų". 

Saidės rėva laivybai Nerimi pavojinga išlieka ir mūsų dienomis.

                

 

Neries regioninio parko direkcija

Vilniaus g. 3, Dūkštos, Vilniaus raj.       Tel. 8 5 2599234; Faks. 8 5 2599232

el. paštas: neries_rp@centras.lt

 

ANDRIJAUSKŲ SODYBA

Puikus poilsis ant Neries upės kranto, pušyne, prie Pilaitės regiononio parko, nuo Vilniaus centro 10 km.

 

Užlandžių k., Zujūnų seniūnija, Vilniaus r., Mob.tel +370 676 38562

+370 606 75057


www.asodyba.lt

 

 




© 2013 Zujūnų bendruomenės centras.
                    
Sprendimas: Lexita